Ateities įžvalgos: kaip kurti ateitį nuolat kintančiame pasaulyje?

Gegužės 11 d. Lietuvos socialinių inovacijų klasterio iniciatyva gimė diskusija aktualia tema – ateities įžvalgos. Diskusijoje dalyvavo ir savo mintimis dalijosi keturi pašnekovai: Dr. Agnė Paliokaitė, „Visionary Analytics“ direktorė, Dr. Erika Vaiginienė, Pokyčių tyrimų instituto direktorė ir Vilniaus universiteto Strateginio planavimo skyriaus vadovė, Dr. Giedrius Viliūnas, LR Vyriausybės strateginės analizės centro direktorius ir Goda Aleksaitė, LR Vyriausybės kanceliarijos Strateginio planavimo ir stebėsenos grupės vyresnioji patarėja, kuri taip pat buvo šios diskusijos moderatorė.

ATEITYS GALI BŪTI SKIRTINGOS

Diskusijos pradžioje nuskambėjo ne vienas ateities įžvalgų apibrėžimas, pašnekovai pabrėždami įžvalgų prasmę ir svarbą visuomenei dalinosi savo mintimis. Dr. Agnė Paliokaitė pateikė pavyzdį, kur gali būti pritaikomi įžvalgų metodai. Naujosios technologijos, dirbtinis intelektas itin sparčiai vystosi, todėl valstybei sunku įvardinti, kokį poveikį jos turės tiek visuomenei, tiek verslui, tiek teisei. Tokiu atveju ateities įžvalgų ekspertai ir mokslininkai žiūrėdami į ateitį svarsto, kaip toliau tos technologijos vystysis, kokias teigiamas ir neigiamas pasekmes gali sukelti bei analizuoja, kokius teisinius sprendimus reikėtų priimti valstybei. Pašnekovė teigdama, jog  įžvalga nėra prognozės, o galimi ateities iššūkių ir jų sprendimo būdų scenarijai, pridūrė, kad „ateitys gali būti skirtingos“, todėl mums įprastas planavimas remiantis praeitimi dažnu atveju neatneša sėkmės vaisių. Ateities įžvalgos – ateities tendencijų pastebėjimas, nuolatinis reflektavimas, kaip tam tikri dabarties veiksniai gali paveikti ateitį.

Dr. Giedrius Viliūnas taip pat pridūrė, jog „mums įprasta planuoti, ką darysime, taip pat mėgstame prognozuoti. Šie du dalykai remiasi požiūriu, jog ateitis gali būti valdoma ir kontroliuojama. O įžvalga nesiremia tokia prielaida, ji, priešingai, sako, jog ateitis yra labai nenuspėjama ir ne visada gali būti suplanuota“. Kaip pavyzdį iliustruoti šiai minčiai diskusijos dalyvis pateikė pandemijos situaciją, dėl kurios visos prieš tai paruoštos ekonominės prognozės žlugo. Svarbus akcentas – ateitis yra kuriama šiandien, todėl klaidinga sprendimus priimti praeities patirtimi. Dažnai tenka susidurti su iššūkiais, kurie dar niekad nebuvo pasireiškę, tad jiems reikalingi inovatyvūs sprendimo būdai. Vis dėlto tiek valstybės valdyme, tiek verslo sektoriuje vis dar remiamasi planavimo ir prognozavimo valdymo modeliu, nors jis turi trūkumų.

TAI – ŠVIETĖJIŠKA VEIKLA

Kalbėdama apie tai, kas yra ateities įžvalga, Dr. Erika Vaiginienė palygino ją su švietėjiška veikla: „Ateities įžvalgos yra sąmoningumo kūrimas, žmonių mąstysenos tobulinimas.“ Visuomenė žinodama, kas gali įvykti ateityje, mato ir supranta kodėl svarbu imtis tam tikrų veiksmų, o ateities įžvalgos įgyvendinimas yra neatsiejamas nuo aktyvaus visuomenės įsitraukimo. Pašnekovė pabrėžė, jog svarbu nuolat parodyti visuomenei, kodėl prasminga tam tikrą viziją įgyvendinti. Tik tikėdami ir matydami vertę to, ką kuria, žmonės mielai tai įgyvendina. Ateities įžvalgomis „visuomenė yra tarsi nukreipiama tam tikra linkme“.

PIRMI ŽINGSNIAI IR PADARYTOS KLAIDOS

Dr. Agnė Paliokaitė užsiminė, jog „Lietuva 2030“ – labai gera ateities kūrimo pradžia, o su kiekvienu žingsniu procesas ir rezultatas darosi vis geresnis. Galima pasidžiaugti, kad „Lietuva 2030“ sėkmingai įtraukė piliečius, tačiau problema buvo tai, kad vizija liko neįgyvendinta. „Tai buvo ne įžvalgos, o strateginio planavimo ir valdysenos problema“, – aiškino Dr. Agnė Paliokaitė. Įžvalgų esmė yra įgyvendinimas, o sunkių sprendimų priėmimo dažnai neišvengsime, tam reikia politinės valios, kurios pastebime, jog trūksta. Dr. Erika Vaiginienė pratęsė mintį pridėdama, jog „negalime laukti kol gyvenimas bus geresnis, veiksmų reikia imtis dabar, nes gyvenimas ir inovatyvūs sprendimai negali stoti ir turi eiti į priekį nepaisant nepalankių aplinkybių.“ Pandemijos patirtis parodė, kad nepalankios aplinkybės dažnai gali pasiūlyti naujų ir net efektyvesnių sprendimų, kuriais tereikia pasinaudoti. „Dabar turime begales technologinių sprendimų, kurie yra net labiau efektyvūs strategavime nei tai darant gyvai. Todėl nereikėtų manyti, kad dabartinė pandeminė situacija turėtų sustabdyti ateities įžvalgų kūrimą,“ – teigė Dr. Erika Vaiginienė.

Dr. Giedrius Viliūnas pridūrė, jog padarytos klaidos yra vertinga patirtis ir tobulėjimas, todėl svarbu „tiesiog imti ir daryti“.

PAGRINDINIAI IŠŠŪKIAI

Diskutuodami apie iššūkius, su kuriais susiduriama kuriant ateities viziją, buvo įvardinta, kad dažniausia problema yra tai, kad sukuriame planus ir strategijas, tačiau jų neįgyvendiname. Dr. Agnė Paliokaitė išskyrė pagrindinius ateities įžvalgų sėkmės veiksnius: žiūrėjimas į ateitį, rėmimasis aiškia metodika, visuomenės įtraukimas ir aiškus veiksmų planas. Įžvalgos dažnai lieka neįgyvendintos arba todėl, kad veiksmų nėra imamasi laiku, arba todėl, kad procese trūksta lyderystės bei visuomenės įsitraukimo. Diskusijoje pasigirdo pasiūlymas pasinaudoti kiek diktatūriniu požiūriu ir griežčiau prižiūrėti vizijos praktinį įgyvendinimą, kad tikrai būtų imtasi veiksmų plano.

Dr. Giedrius Viliūnas pastebėjo, jog Lietuvoje trūksta stiprios lyderystės, o politikoje – struktūros ir sistemos, kuri parodytų, kokiais metodais naudotis ir kokia linkme eiti. Pašnekovo nuomone, institucionalizavimas yra labai reikalingas – įžvalgų instituto įkūrimas galėtų labai palengvinti šį procesą ir jo įgyvendinimą.

Dr. Agnė Paliokaitė taip pat užsiminė, jog įžvalgų procesas turėtų būtų labiau nuolatinis, kad įžvalgos būtų sistemingai peržiūrimos, nes pasaulis nuolat keičiasi. Taip pat pridūrė, jog norisi matyti daugiau visuomenės atsakingumo, sąmoningumo ir intereso kurti ateitį, nes „mes visi ją kuriame“. Pašnekovė į dabartinę padėtį žiūri su viltimi ir teigia, jog jau turime pagrindą, nuo kurio galime atsispirti ir judėti pirmyn.

VALSTYBĖ NĖRA JIE, VALSTYBĖ – MES

Diskusijos pabaigoje buvo išreikšta dar viena svarbi mintis. Kalbėdamas apie ateities kūrimą Dr. Giedrius Viliūnas pabrėžė: „Čia ne tik valstybės atsakomybė, valstybė nėra jie, valstybė – visi mes. Tai yra egzaminas mums – ar mes pajėgsime paversti valstybės strategijos kūrimą ne tik valstybės, o mūsų visų reikalų“. Buvo įvardinta, jog gerovės visuomenę pasieksime tada, kai tarp valstybės ir visuomenės bus pasidalinta atsakomybė gerovę kurti kartu.

LINKĖJIMAI LIETUVAI

Diskusijos pabaigoje pašnekovai dovanojo linkėjimus Lietuvai. Dr. Agnė Paliokaitė tikisi, jog Lietuva bus klestinti šalis, kūrėja, o ne sekėja, sugebanti pritaikyti naujas galimybes visuomenės gerovės užtikrinimui, „lyg geras banglentininkas, pasikinkęs bangas, kurios vėl ir vėl ateina“. O labiausiai diskusijos dalyvei norėtųsi išvysti gerovės visuomenę, o ne tik gerovės valstybę.

Dr. Erika Vaiginienė linkėjo ir patarė imtis tik apgalvotų veiksmų. „Resursų tikrai turime, todėl tiesiog turime juos pilnai išnaudoti, perlipti per savo ribas ir tapti labiau atviri ir bendruomeniški“. Diskusijos moderatorė Goda Aleksaitė pritarė, jog resursų turime, jog politinė valia yra išreikšta, „dabar svarbu susitelkti ir startuoti“.

Galiausiai, iš Dr. Giedriaus Viliūno nuskambėjo palinkėjimas „Lietuvai 2050“: „Ateities visuomenė turėtų būti panaši į universitetą, į kurį tu kartą įstoji ir visad jame lieki, visada mokaisi“.

DISKUSIJOS DALYVIAI

• Dr. Agnė Paliokaitė, „Visionary Analytics“ direktorė
• Dr. Erika Vaiginienė, Pokyčių tyrimų instituto direktorė ir Vilniaus universiteto Strateginio planavimo skyriaus vadovė
• Dr. Giedrius Viliūnas, LR Vyriausybės strateginės analizės centro direktorius
• Goda Aleksaitė, LR Vyriausybės kanceliarijos Strateginio planavimo ir stebėsenos grupės vyresnioji patarėja

Gegužės 11 d. vykusios diskusijos įrašo pasiklausyti galite čia

Scroll to Top