ATSPARŪS PERDEGIMUI? TAIP

„Vietoje kažkada turėtų didelių užmojų ir per kraštus besiliejančio kūrybiškumo, dabar jaučiu, jog mano veikla sekli, negimsta ne tik naujos idėjos, bet ir tam, kas „vežė“, jaučiu abejingumą. Vis dažniau baiminuosi, jog žlugs viskas, ką stačiau bei kūriau, o galiausiai ir aš pati… Nebepasitikiu savimi taip, kaip kadais, jaučiu nuolatinį nerimą, kurį vis dažniau malšinu vyno taure… Prastai miegu, sustiprėjo nugaros, padažnėjo skrandžio skausmai, esu nuolat susierzinus, kaltinu kitus ir išvis kuo toliau, tuo labiau nenoriu nieko matyti. Net mylimojo greta savęs…“.

Maždaug taip skambėtų žmogaus, esančio trečioje (iš keturių) perdegimo stadijoje, pasakojimas apie savo būseną. Šioje situacijoje atsidūręs asmuo jau nebebus pajėgus išsikapstyti be specialistų pagalbos. O ir išsikapstęs turės didesnę riziką vėl perdegti ateityje.

Perdegimo sindromas (angl. burnout syndrome) – vis dažniau pasitaikantis ir vis didesnį susirūpinimą keliantis reiškinys. Tyrimai rodo, jog pandemijos metu jis išaugo 9%. Iš tiesų, kodėl pandemijos metu vieni krenta į depresiją, vis dažniau serga ar net žlunga, o kiti, atradę naujas galimybes, lanksčiai prisitaiko prie pasikeitusių sąlygų ir netgi didina pelnus? Kodėl vieni, patyrę netektis, gana greitai „grįžta į gyvenimą“, o kiti dar ilgus metus nyksta „užsisklendę savo kiautuose“? 

Viena iš svarbiausių atsakymo dedamųjų yra atsparumas (angl. resilience) – asmens pajėgumas konstruktyviai tvarkytis su pokyčiais, nemaloniomis gyvenimo staigmenomis ir nesėkmėmis. Vienas pirmųjų apie šią savybę ėmė kalbėti Aaron’as Antonovski’s, tyrinėjęs moteris, išgyvenusias Holokausto ir koncentracijos stovyklų patirtis. Jis, ir vėlesni tyrinėtojai (tokie kaip Michelline Rampe, Gordon’as McDonald’as ar Thomas Saum Adelhof’as) atrado, jog yra atsikartojantys asmens atsparumą lemiantys veiksniai. Kiekvieno tyrinėtojo sąrašas šiek tiek skiriasi, tačiau savo esme yra panašūs: emocinis stabilumas, optimizmas, gebėjimas spręsti problemas, asmeninė savivoka, disciplina, socialiniai įgūdžiai. Gera žinia, jog atsparumas išsiugdomas. Veiksmingam atsparumo stiprinimui svarbūs ne tik asmeniniai gebėjimai, bet ir tam tikri socialiniai bei struktūriniai šaltiniai: nuo pozityvių draugų bei išmintingų mentorių iki sveikų finansų ir prasmingo darbo, kurio imamės su aistra. Šiame nuolat kintančiame, sudėtingame ir vis mažiau nuspėjamame pasaulyje atsparumo ugdymas yra jau nebe pasirinkimas, o būtinybė. Atsparios asmenybės kuria atsparias komandas, atsparios komandos – atsparias organizacijas, atsparios organizacijos padeda kurti atsparius miestus, o šie savo ruožtu – atsparias valstybes. Kaip ir kiekvienu atveju, globalūs pokyčiai prasideda nuo asmeninio pavyzdžio. Viena iš programų, Xpand Leadership Academy, sukurta būtent atsparumui stiprinti, gali būti naudingas įrankis tiek Jums asmeniškai, tiek Jūsų kolektyvui ar šeimai. Daugiau informacijos apie ją rasite čia

Paprastai manoma, jog perdegti linkę atsakingi, geraširdžiai, kitais besirūpinantys, pasiaukojantys žmonės. Taip, bet ne tik. Perdega ir vadovai, turintys polinkį į darboholizmą ar perfekcionizmą, ir uolūs darbuotojai, ištrynę ribas tarp darbo bei asmeninio gyvenimo. Galiausiai atsparumo reikia ne tik potencialiems „perdegėjams“, bet ir kiekvienam mūsų – niekas mūsų neapsaugos nuo nesėkmių, netekčių, ar nepatogių pokyčių. Tad belieka mums visiems palinkėti patarlės žodžiais: „ruoškim roges vasarą“.

 

Scroll to Top