Išrinktos geriausios menininkų kūrybinės idėjos padėsiančios atskleisti socialinį-kultūrinį Augustinų komplekso identitetą

Lietuvos socialinių inovacijų klasteris kartu su partneriais, MB „Bauland“, VšĮ „Bendrystės ir socialinių inovacijų centras“, MB „Xwhy / Supratimo agentūra“ bei kviestiniais ekspertais iš Lietuvos urbanistinių inovacijų tinklo, vystė dalinai Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą projektą  – „Ekspertus ir bendruomenę įtraukianti Augustinų komplekso architektūrinių ir socialinio įveiklinimo galimybių studija“. Atrinktos geriausios meninių intervencijų idėjos Augustinų kompleksui įveiklinti.

Projekto uždavinys – įveiklinti Vilniaus senamiestyje esantį Augustinų vienuolyno kompleksą, transformuoti į erdvę, klestinčią inovatyviomis socialinėmis, edukacinėmis ir kultūrinėmis veiklomis bei į inovatyvių sprendimų ir paslaugų būstinę. Projekto metu įvyko keturios kūrybinės dirbtuvės, įsitraukė ekspertai ir vietos bendruomenės, buvo dalinamasi įžvalgomis, poreikiais, lūkesčiais ir vizijomis apie Augustinų komplekso įveiklinimą, parengta galimybių studija. Paskutinėse kūrybinėse dirbtuvėse atviru kvietimu menininkai dalyvavo meninių intervencijų idėjų konkurse „Kurk Augustinų kompleksui!“. Skirtingų disciplinų kūrėjai generavo idėjas, kurios padėtų formuoti ir atskleisti Vilniaus senamiesčio paveldo – Augustinų komplekso – tapatybę.

„Kurk Augustinų kompleksui!“ konkursas

„Kurk Augustinų kompleksui!“ konkursas vyko iki gruodžio 1 d. – visuomenė buvo kviečiama atvirai balsuoti už labiausiai patinkančias meninių intervencijų idėjas. Intervencijas vertino ir specialiai konkursui sudaryta komisija, remdamasi nustatytais vertinimo kriterijais. Buvo atsižvelgiama, ar meninė intervencija atskleidžia Augustinų komplekso tapatybę ir istoriją, aktualizuoja kultūros paveldą ir atitinka su jo išsaugojimu siejamus reikalavimus, kuria Augustinų komplekso atpažįstamumą, gerina aplinkos kokybę Augustinų komplekse. Taip pat, ar yra tvari, įtraukianti bendruomenę, ar aktyvuoja mažiau naudojamas komplekso erdves, pritraukia naujas auditorijas ir yra skirta tikslinėms auditorijoms, kurių pasirinkimas motyvuotas. Galiausiai, buvo svarstoma, ar idėja yra įgyvendinama bei turi aiškiai išreikštą meninę vertę. Viešojo balsavimo metu sulaukta 111 balsavusiųjų bei 9 komisijos balsų. Pirmąją vietą laimėjo meninė idėja – „Gamtos biblioteka“, kurią vystė Gintarė Kapočiūtė, Ignas Kazlauskas ir Gaudrė Znutaitė, o antrąją – Kipro Dubausko idėja „Šuolis“. „Augustinų komplekso vieta yra išskirtinė ir netradicinė. Čia susijungia daug istorinių sluoksnių – barokas ir sovietinis brutalizmas. Bažnyčios patalpose ko-egzistuoja įvairios veiklos, o visame ansamblyje – marga bendruomenė: universitetas, mokykla, gyventojai, policija ir koplyčia,“ – dalinasi pirmosios vietos nugalėtojai ir džiaugiasi galimybe būti šio projekto dalimi.

Menas atlieka visą puokštę ugdymo funkcijų

„Kurk Augustinų kompleksui!“ konkurse dalyvavę kūrėjai tiki, jog meno vaidmuo visuomenės gyvenime yra išties svarbus. „Menas skatina visuomenės švietimą, kūrybiškumą, atvirumą idėjoms, smalsumą, kritinį mąstymą, formuoja visuomenės nuomonę ir vertybes, išsaugo istoriją ir prisiminimus. Todėl meno dalyvavimas tiek socialiniame, tiek kultūriniame visuomenės gyvenime atlieka visą puokštę ugdančių funkcijų“,  –  teigia  „Gamtos bibliotekos“ kūrėjos Gintarė ir Gaudrė. Menininkės taip pat atkreipia dėmesį ir į architektūros teigiamą poveikį: „Architektūros intervencijos gali padėti išryškinti ir svarbiausias neapčiuopiamas kultūrinio paveldo vertybes, suteikti jam naują praktinį vaidmenį.“

„Gamtos biblioteka“ – gamtos integravimas į miestų vystymąsi

Pirmosios vietos nugalėtojų komanda pasakoja, jog viskas prasidėjo nuo Augustinų komplekso istorinio, kultūrinio kontekstų nagrinėjimo ir Augustinų puoselėtų vertybių tyrinėjimo. „Vieni svarbiausių idėjos vystymo principų buvo gamta paremti sprendimai, gamtos integravimas į miestų vystymąsi, žalioji infrastruktūra, dėmesys egzistuojančiam kontekstui ir žiediškumo principai“, – teigia  „Gamtos bibliotekos“ kūrėjas Ignas. Menininkai pabrėžė moksleivių bei gyventojų ir visuomenės įsitraukimo svarbą:  „Miesto erdvių aktyvavimas per meno iniciatyvas įgalina jaunus žmones suprasti, kad jie gali dalyvauti priimant sprendimus, kurie formuoja mūsų miestus. Planuojame užsiėmimus su moksleiviais ar vietos gyventojais kartu kalbėdami apie tai, kodėl žalioji infrastruktūra yra svarbi miestams, planuojant svarbius instaliacijos elementus – augalų derinius.“ Ši meninė intervencija naujam gyvenimui prikels įvairius istorinius komplekso identiteto momentus ir skatins bendruomeniškumą. „Gamtos biblioteką“ siekiama integruoti į praktinį komplekso organizmo funkcionavimą surenkant ir iš naujo panaudojant lietaus nuotekas bei taip suteikiant galimybę užsiauginti arbatžolių ar prieskoninių augalų.

 „Šuolis“   valia be malonės, kaip raitelis be žirgo

Menininkas Kipras Dubauskas pasakodamas, kaip kilo „Šuolio“ idėja, dalinasi, jog vienuolynai turėdavo savo žirgynus, taip gimė mintis sukurti žirgo skulptūrą Augustinų kompleksui. „Domėdamasis Augustinų vienuolyno istorija aptikau mintį: valia be malonės, kaip raitelis be žirgo. Norėčiau akcentuoti būtent šią mintį. Jau seniai atkreipiau dėmesį į ilgą Augustinų komplekso tvorą ir norėjau kažką šiai vietai sukurti. Žirgas būtų lyg laisvės, galios išsilaisvinti iš praeities gniaužtų, kuriuos sukėlė sovietinis laikmetis, simbolis“, – aiškina kūrėjas. Augustinų komplekso tvoroje būtų daromi tvirtinimai ir iš suvirintos armatūros sukurtas rėmas būtų apželdinamas specialiais krūmais, kurie yra atsparūs šalčiams ir nereikalauja daug papildomos priežiūros. Iš gatvės pusės žvelgiant toks objektas atkreiptų dėmesį savo išvaizda ir pakviestų žmonės apsilankyti, labiau susipažinti su Augustinų kompleksu ir jo istorija. „Manau ši skulptūra gražiai papildytų senamiesčio kontekstą. Šalia esančiuose kiemuose taip pat yra daug krūmynų, todėl apželdintas Augustinų komplekso žirgas labai derėtų.“ Menininkas taip pat sukūrė vaikų žaidimų aikštelės koncepciją. „Žaidimų aikštelei sukurti būtų naudojamas išvirtęs vežimas, furgonas ar karieta su lazeriu išgraviruotais daržovių ir vaisių piešiniais, o pro juos sklistų saulės šviesa. Šis objektas būtų jauki vieta, taip pat teikianti ir edukacines pamokėles.“ Žaidimų aikštelė būtų atvira erdvė šeimoms su vaikais, pritaikyta ne tik būsimam darželiui komplekse, todėl pritrauktų didesnę visuomenės dalį ir taip kviestų supažinti su Augustinų kompleksu.

Augustinų komplekso ateities perspektyvos

Lietuvos socialinių inovacijų klasteris kartu su partneriais tikisi toliau vystyti Augustinų kompleksą, stiprinti jį vienijančią bendruomenę bei plėtoti vietos dvasią. Kompleksą įveiklinanti bendruomenė turi viziją projektus įgyvendinti etapais, tačiau tai lems tam skirtas finansavimas. Komplekso veiklos priklauso nuo daugelio pagalbos, savivaldybės bei Lietuvos kultūros tarybos, kuri jau yra prisidėjusi.  Kviečiame domėtis ir dažniau užsukti į Augustinų kompleksą ir jame stovinčią Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią ne tik dėl vietinių blynų iš socialinio restorano „Pirmas blynas“, bet ir dėl vykstančių veiklų ir renginių bei unikalaus paveldo išsaugojimo.

Scroll to Top