geroves-valstybe

Gerovės valstybė socialinių inovacijų kontekste: galimybės ir iššūkiai

Socialinės inovacijos yra sudėtingas procesas, kurio metu siekiama išspręsti socialines problemas, generuojant naujas idėjas, produktus ar procesus, kurie atitinka socialinius poreikius ir iššūkius. Pagrindinis socialinių inovacijų tikslas – didinti visos visuomenės gerovę.

Gerovės samprata keičiasi atsižvelgiant į asmenines ir grupines nuostatas bei reaguojant į vykstančias tendencijas visame pasaulyje. Žmonės vis labiau nusivilia viešosiomis institucijomis ir pačiu demokratiniu procesu. Nerimą kelia tai, kad akademikai, verslininkai, žurnalistai ir net nevyriausybinių organizacijų atstovai vis dažniau buvo suvokiami kaip „politikos formuotojai“ ir apkaltinti tuo, kad yra praradę sąsaja su tikrove ir atstovauja savo, o ne „tautos“ interesus. Tai pasaulinis reiškinys. 2017 m. „Edelman Trust Barometer“ parodė, kad du trečdaliai iš 28 apklaustų šalių sako, kad pasitikėjimas pagrindinėmis institucijomis (verslo, vyriausybės, žiniasklaidos ir NVO) yra mažesnis nei 50 proc. Dar didesnį nerimą kelia tai, kad „tik 15 proc. gyventojų mano, kad dabartinė sistema veikia, 53 proc., kad neveikia, o 32 proc. yra neužtikrinti“; korupcijos ir globalizacijos poveikio baimė veikia daugiau nei du trečdalius respondentų, nerimaujančių dėl socialinių vertybių erozijos, imigracijos ir greito technologinių pokyčių tempo. 

Akivaizdu, kad dabartinė institucinė infrastruktūra, ypač Gerovės valstybė, nebėra tinkama patenkinti mūsų hiper-technologinę, vis labiau globalizavusią ir greitai senstančią visuomenę. Todėl spragas užpildo vis daugiau žmonių ir naujų organizacijų, dažnai bendradarbiaujant su valstybinėmis institucijomis. Tai nereiškia, kad esate viešojo sektoriaus šalininkai arba priešininkai, kaip teigtų tam tikra inovacijų ideologija. Institucijos turi suteikti piliečiams ir organizacijoms daugiau galių klestėti, katalizuojant ir vadovaujant esamoms pastangoms, tinklams ir ištekliams, pasitelkiant reguliavimo paskatas, paramos politiką ir dalyvavimą siekiant sukurti kolektyvinio poveikio partnerystę. Savo ruožtu tam reikia nemažai investuoti į institucinių gebėjimų stiprinimą. Žmonės ir organizacijos, įskaitant privačias įmones, rūpinasi socialine pažanga ir vertybėmis, o vyriausybė turi atlikti strateginį vaidmenį panaudojant šią neįtikėtiną energiją. Tai yra viešųjų institucijų vaidmens ir santykio su visuomene naujasis apibrėžimas. 

Atsižvelgiant į socialinių inovacijų tendencijas visame pasaulyje stiprinant institucinius pajėgumus ir gerovę, pagrindinės socialinių inovacijų galimybės ir iššūkiai šioje srityje yra: naujos priemonės, metodai ir tarpininkai, kurie padeda kurti gerovės sprendimus; visuomenės senėjimas ir šeimos struktūros pokyčiai; pajėgumų stiprinimas ir dalijimasis tarp sektorių, ribų ir sienų; darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra; įgalinimas ir autonomija; vertės paskirstymas; kova su vienišumu ir izoliacija, įsitraukimo skatinimas; švietimas, įgūdžiai ir mokymas.

Valstybė, atlikdama labai svarbų vaidmenį socialinių inovacijų kūrime ir plėtojime, turėtų palaikyti ir skatinti naujų socialinių sutarčių sudarymą tarp valstybinių institucijų ir piliečių; naujas partnerystės ir valdymo formas viešųjų gėrybių kūrimui; naujus metodus ir priemones, skatinančias piliečių įsitraukimą, diskusijas ir kolektyvinę kūrybą;  įrodymais pagrįstą politikos formavimą, pažangų reguliavimą bei atviras inovacijas. Taip pat labai svarbu, valstybės mastu, išplėsti ir pagilinti supratimą apie „investicijų grąžą“ kaip ne tik finansinę, bet ir socialinę bei aplinkosauginę grąžą. Tačiau tam reikia įdėti daug pastangų.

Kaip pabrėžė Manuelis Arenilla-Saezas, „valstybė yra pagrindinis veikėjas, skleidžiantis socialines inovacijas visuomenėje, nes vienintelis gali garantuoti, kad su pilietinėmis socialinėmis inovacijomis susijusios teisės būtų pripažįstamos. Todėl, jei tikimasi, kad socialinės inovacijos bus naudingos visai visuomenei, jas turėtų remti valstybė. Tuo pačiu metu socialinės inovacijos bus ilgalaikis reiškinys, turintis reikšmingų rezultatų tik tuo atveju, jei bus sukurti stabilūs ir tvirti viešųjų ir privačių veikėjų tinklai. Šių tinklų misija – bendrai kurti ir valdyti socialinių inovacijų patirtį. Be bendradarbiavimo susitarimų vargu ar galima apibendrinti socialines inovacijas“.

 

Parengta pagal: Vision and Trends of Social Innovation for Europe 2017.

Scroll to Top