Kodėl verta būti socialiai atsakinga organizacija?

Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje pastebime, jog dėmesys socialinei atsakomybei auga. Vis daugiau įmonių ir organizacijų siekia tapti socialiai atsakingomis, tačiau susiduria su įvairias iššūkiais ir neaiškumais. Kita dalis organizacijų gali klausti savęs – kodėl verta būti socialiai atsakinga organizacija?

Socialinė atsakomybė kiekvieno mūsų kasdienybėje

Įvairūs sunkumai, netikėtai užklumpančios negandos, krizinės, grėsmingos situacijos visuomet žmonėse sustiprina socialinės atsakomybės jausmą. Noras padėti kitam, ginti silpnesniuosius ar labiau pažeidžiamus yra visų mūsų prigimtyje. Lietuvos socialinių inovacijų klasterio direktorė Vilma Popovienė pastebi, kad susitelkimas, palaikymas ir prasmingos socialinės iniciatyvos turėtų būti ne išskirtiniais, ypatingiems atvejams skirtais veiksmais, bet tapti neatsiejama kiekvieno žmogaus ir organizacijos kasdienės veiklos dalimi. „Tik atvira, atsakomybe, pagarba ir pasitikėjimu grįsta kultūra gali auginti sumanią, empatišką ir saugią visuomenę“, – įsitikinusi ji.

Socialinė atsakomybė – meilės išraiška

Kalbėdami apie organizacijų socialinę atsakomybę dažnai susiduriama su problematika, jog tai tėra įvaizdžio kūrimas. Visgi socialinė atsakomybė nėra vien tik geri darbai ar iniciatyvos. Danukas Arlauskas, Lietuvos darbdavių konfederacija prezidentas teigia, jog socialinė atsakomybė yra pirmiausia požiūris ir vertybės. „Tam tikra prasme – tai yra meilės išraiška tam, kas mums rūpi: ar tai būtų mūsų darbuotojai, ar aplinka, ar bendruomenė. Organizacijos tampa socialiai atsakingos, jei suformuoja tam tikrus santykius, požiūrį ir to nuosekliai laikosi“, – pasižymi D. Arlauskas.

Socialinė atsakomybė praktiškai

Mūsų vartojamos sąvokos dažnai gali sukelti tam tikrų neaiškumų ar nesusipratimų, todėl kalbant apie socialinę atsakomybę, visų pirma svarbu suprasti, kas tai yra praktiškai. Lietuvos verslo konfederacijos vyriausioji projektų ir biuro vadovė Gintarė Boreikytė pažymi, jog Lietuvoje jaučiamas stipresnis socialinės atsakomybės suvokimas per aplinkosauginius ir darbo santykių aspektus. Juos įmonėms gana paprasta tiek įvertinti, tiek ir susiplanuoti. Tuo tarpu bendruomeniškumo ar vartotojų teisių sritys kur kas labiau neapibrėžtos, todėl šiais aspektais veiklas planuoti kur kas sudėtingiau.

„Socialinė atsakomybę apibrėžčiau per tris pagrindines plotmes – ekonominę, socialinę ir aplinkosauginę atsakomybę. Šiame kontekste ekonominė atsakomybė nėra tik apie pelno siekimą, bet ir apie tai, kaip kuriamas produktas ar paslauga prisideda prie visuomenės gerbūvio kūrimo. Aplinkosauginė atsakomybė – ne tik išteklių taupymas, bet ir efektyvus išteklių naudojimas, atnaujinimas ir kūrimas. Socialinės atsakomybės veikla yra nukreipta į darbuotojus, socialines investicijas, visuomenės ar bendruomenių socialinę gerovę“, – aiškina Gintarė Boreikytė.

Iššūkiai siekiant tapti socialiai atsakinga organizacija

Gintarė Boreikytė dalinasi, jog iššūkių su socialine atsakomybe yra tuo pat metu ir daug, ir mažai: „Įdomus fenomenas, kurį pastebėjome – organizacijoms pati socialinė atsakomybė nėra daug iššūkių keliantis aspektas, tačiau yratam tikrų trikdžių: žmogiškasis faktorius (darbuotojų požiūris į socialinę atsakomybę) ir komunikacija apie socialinės atsakomybės veiklas.“

Ne vienai įmonei ar organizacijai iškyla klausimas: ar socialinės atsakomybės veiklas reikėtų viešinti, kada ir kaip tai daryti, kad neatrodytų kaip tiesiog įvaizdžio kūrimas? Pašnekovė pabrėžia, jog apie socialinę atsakomybę tikrai verta kalbėti vien jau tam, kad paskatintume ir kitas organizacijas eiti šiuo keliu. Visgi socialinės atsakomybės veiklų viešinimas socialiniuose tinkluose yra kiek keblokas. Jei apie savo gerus darbus komunikuojame nuolat, mūsų veikla gali pasirodyti ne itin svarbi, arba tokia komunikacija gali sukelti savigyros, puikavimosi įspūdį. „Vienas iš būdų, kaip galime kalbėti apie organizacijos socialinės atsakomybės iniciatyvas, yra ataskaitų rengimas, kuriose išvardijamos visos su socialine atsakomybe susijusios veiklos. Tokiu būdu nereikia to nuolat atskirai viešinti socialiniuose tinkluose“, – dalinasi G. Boreikytė

Organizacijos taip pat susiduria su strateginiais iššūkiais. Esama daug įmonių, kurių socialinės atsakomybė veiklos tėra vienkartinės, pavyzdžiui, iškilus tam tikroms sudėtingoms, krizinėms situacijoms, tačiau iš esmės socialinė atsakomybė nėra integruota į bendrą veiklos strategiją ir šios veiklos nėra nuolatinės. Įmonės dažnai nežino, kaip jų įmonės atveju gali reikštis socialinė atsakomybė. G. Boreikytė pataria pasidaryti įmonės tikslų ir veiklos krypčių analizę, nes tai gali padėti identifikuoti, kaip socialinė atsakomybė galėtų atsispindėti būtent toje organizacijoje ir konkrečiose jos veiklose.

Socialinė atsakomybė prasideda nuo asmens

„Dažniausiai socialinės atsakomybės ieškome įmonėse ir organizacijose, tačiau kiekvienas žmogus, valstybė ir visa visuomenė turi būti socialiai atsakinga“, – teigia Danukas Arlauskas. Taip pat matyti, jog žmonės jau nenori dirbti bet kokioje įmonėje, jie nori būti modernių ir socialiai atsakingų organizacijų dalimi. Būtent tokie žmonės pamažu formuoja socialinės atsakomybės kultūrą.

Socialinė atsakomybė pirmiausia turėtų atsispindėti įmonės misijoje, pamatinėse vertybėse ir galiausiai darbuose. „Socialinės atsakomybės kultūra labai priklauso ir nuo asmenybių, kurios dirba įmonėje, nes jos tą kultūrą kuria, puoselėja ir ja gyvena“, – aiškina „Yukon Advanced Optics Worldwide“ komunikacijos vadovas Germanas Kavalskis, ir priduria, jog svarbu, kad darbuotojai jaustų prasmę savo veikloje, nes tai juos motyvuoja likti įmonėje, ją auginti ir patiems augti joje.

„Thermo Fisher Scientific Baltics“, Nacionalinių atsakingo verslo apdovanojimų 2021 laureatų, komunikacijos vadovas Egidijus Jaseliūnas dalinasi, kaip įmonėje kuriama socialinės atsakomybės kultūra: „Darbuotojai yra įtraukiami į socialinės atsakomybės projektus, skatinami dalį savo darbo laiko skirti savanorystės veikloms. Visa tai įtraukta į įmonės strategiją. Darbuotojai taip pat savo ruožtu siūlo idėjas, kokiomis veiklomis ir būdais galėtų įsitraukti.” Egidijus Jaseliūnas teigia, jog iš tiesų geriausias idėjas atneša patys darbuotojai: „Jei mūsų darbuotojai savanoriauja ir skiria savo laiką tam tikroms organizacijoms, mūsų įmonė pirmiausia svarsto paremti būtent tas organizacijas.“

Lyderio vaidmuo

Darbuotojų vaidmuo kuriant ir puoselėjant socialinę atsakomybė yra išties svarbus, tačiau ne mažiau svarbus ir lyderio vaidmuo. „Lyderis privalo saugoti kuriamą kultūrą ir užtikrinti, kad būtų laikomasi organizacijos pamatinių vertybių. Stengiamės žmonėms kurti tokią atmosferą, kuri yra draugiška ir motyvuojanti augti tiek profesinėje, tiek asmeninėje veikloje. Tokie darbuotojai kuria naudą ne tik įmonei, bet ir pasauliui“, – teigia Dalius Butkus, “Blue Bridge” vadovas ir “Spotiself” steigėjas.

Greita sėkmė ateina per 15 sunkaus darbo metų

Organizacijos ir jos kultūros kūrimas užima daug laiko ir pastangų, susiduriama su įvairias iššūkiais ir keblumais. Visgi nereikėtų bijoti bandyti ir ieškoti. Socialinė atsakomybė dažniausiai atsiranda su laiku ir branda – augdamos ir bręsdamos organizacijos supranta, jog nei gali, nei nori gyventi vien tik siekdamos pelno, joms tampa svarbu prisidėti ir prie bendros visuomenės gerovės. „Greita sėkmė versle ateina per 15 sunkaus darbo metų. Jei siekiame tvarių rezultatų, turime galvoti apie ilgalaikę perspektyvą ir tam pamažu kloti pamatus bei dėti pastangas“, – dalinasi Egidijus Jaseliūnas.

Scroll to Top