Organizacijų socialinė atsakomybė: kurkime ne įvaizdį, o kultūrą

Lietuvos socialinių inovacijų klasteris (LSIK) kartu su klasteryje dalyvaujančia konsultacijų bei komunikacijos agentūra „Good to know“ sukūrė naują kūrybinių dirbtuvių ir konsultavimo programą. Ji skirta šiuolaikinėms organizacijoms, kurios siekia puoselėti socialinės atsakomybės kultūrą, tapti tvaresnėmis, imtis ir kokybiškai įgyvendinti socialines iniciatyvas.

„Socialinė atsakomybė tapo madingu terminu ir įvaizdžio dalimi. Bet po kuriamu įvaizdžiu ne visada yra realus turinys. Mes siekiame, kad socialinė atsakomybė iš tiesų taptų organizacijų kultūros dalimi ir padėtų kurti vertę ne tik sau, bet ir visuomenei“, – apie prielaidas naujai programai pasakoja dr. Vilma Popovienė. Jos vadovaujamas klasteris per inovatyvius socialinius sprendimus kuria darnią, tvarią ir veiksmingą socialinių inovacijų ekosistemą.

Programos pristatymo renginyje klasteryje dalyvaujančios mokymų, komunikacijos ir konsultacijų agentūros „Good to know“ partnerės Reda Molienė ir Živilė Navickaitė-Babkin supažindino su programos turiniu ir tai, ko gali tikėtis jose dalyvaujančios įmonės.
Planuojama, kad dviejų dienų kūrybinių dirbtuvių dalyviai išmoks susiplanuoti socialinės atsakomybės projektus ir parengti efektyvius komunikacijos planus. Pirmiausia jie atliks organizacijos kultūros ir identiteto analizę ir įsivertins, kokioms iniciatyvoms įmonė subrendusi bei turi resursų. Tuomet parengs konkrečios socialinės atsakomybės programos projektą (nuo idėjos iki konkretaus plano) ir pasiruoš tinkamai komunikuoti tiek viduje, tiek į išorę.

Šiandien visuomenė komunikuojamų darbų atžvilgiu labai reikli ir kritiška, todėl reikia gerai pagalvoti, kokiais etapais, kokiomis priemonėmis eiti į viešumą, kas komunikacijoje turi būti tie „veidai“ ir „lyderiai“. Siekiant padėti išvengti rizikų ir užbėgti už akių dažnoms klaidoms, dalyviai bus supažindinti su konkrečiais – gerais ir blogais – socialinės atsakomybės iniciatyvų pavyzdžiais.
Po dirbtuvių įmonės taip pat nebus paliktos vienos – dar pusmetį programos konsultantės seks pasirinktos iniciatyvos įgyvendinimo kelią ir teiks metodinę pagalbą.

R. Molienės teigimu, socialinės atsakomybės programos turi būti įmonės kultūros dalis, tad pirmiausia reikia išsigryninti savo vertybes. Anot jos, apie išorinius projektus galvoti galima tik viduje sukūrus tvarią kultūrą.

Kalbėdamos apie socialinio pobūdžio projektų turinį, „Good to know“ konsultantės akcentavo, kad norint, jog kultūra būtų tvari, o įgyvendinami projektai – ne vienkartinai, juos svarbu inicijuoti pagal verslo sritį arba bendrus komandos interesus.

Ž. Navickaitė-Babkin pabrėžė, kad Lietuvoje dažnai daroma klaida, kai įmonės nueina į kraštutinumus. Vienas iš jų – nenoras kalbėti apie savo veiklas turint iliuziją, kad „darbai kalba patys už save“ arba priešingai – perdėtas džiugesys kiekvienu mažu žingsneliu ir už sukuriamą vertę didesnė sklaida. Tokiais atvejais socialinė atsakomybė tėra įvaizdinė. Kad veikla neapsiribotų lozungais, programos sumanytojos primygtinai siūlo pirma sugeneruoti vertingą turinį, o tik po to apie jį komunikuoti.

Pristatymo metu ne kartą minėtas ir vadovo įsitraukimas. „Žuvis ir pūva, ir auga nuo galvos“, – apie lyderio vaidmenį kuriant socialinę atsakomybę įmonėje savo pavyzdžiu kalbėjo ir LSIK valdybos narys, vienas ryškiausių socialinės atsakomybės puoselėtojų Lietuvoje „Teltonika“ įmonių grupės įkūrėjas ir savininkas Arvydas Paukštys.

„Prieš dešimt metų turėjome 300 darbuotojų ir buvome nekenčiamiausi – vien skundai, blogiausia kultūra. Pasikeitus vadovams ir pakeitę nuostatas, šiandien turime du tūkstančius žmonių su didžiausiais atlyginimais Lietuvoje. Vadinasi, reikia abipusio pasitikėjimo ir pagarbos, o diegti tokią kultūrą – apsimoka“, – tvirtino jis ir linkėjo: „Dalinkitės ir grįš dešimteriopai“.

Apie socialinės atsakomybės reikšmę organizacijos identitetui pasakojo jaunimo verslumo ugdymo organizacijos „Lietuvos Junior Achievement“ vadovė Andželika Rusteikienė.

Socialinė atsakomybė, anot jos, yra tada, kai daroma daugiau negu priklauso ar numato įstatymai. Verslo etikos ir įmonių socialinės atsakomybės praktikė pastebi, kad per penkiolika metų nuo filantropinių projektų gerokai pajudėjome link strateginio matymo: pradėjome atkreipti dėmesį, kokioje bendruomenėje dirbame, ką darome vieni dėl kitų ar dėl aplinkos.

„Organizacijos identitetas labai svarbus. Stiprų identitetą turinčios įmonės strategiškiau galvoja apie vidinius procesus, nes žino, kad viskas išeina į išorę: ir lyderystė, ir įveiklinimas. Skaidrumo amžiuje nebepaslėpsi, kas iš tiesų vyksta viduje“, – pabrėžė ji.

Į pačios iškeltą klausimą, ar Lietuvos kontekste socialiai atsakingos, t. y. tvarios įmonės jau yra konkurencingesnės, A. Rusteikienė atsakė mananti, kad jau einame į tai. Visuomenė vis geriau pasiruošusi – pradeda kreipti dėmesį, ką ir kaip pagaminta perka, ką remia, o jaunoji karta jau kvestionuoja ne tik atlyginimą, bet ir kultūrą. Jos įsitikinimu, po dešimtmečio prie diskusijos šia tema nebegrįšime, nes tai taps verslo norma.

Organizacijas, kurios jaučiasi subrendusios kurti ne tik sau, bet ir kitiems, ir nori fokusuoti žvilgsnį į ilgalaikę perspektyvą, Lietuvos socialinių inovacijų klasteris ir agentūra „Good to know“ kviečia dalyvauti kūrybinių dirbtuvių ir konsultavimo programoje ir kurti tvarią kultūrą.

Plačiau su kūrybinių dirbtuvių ir konsultavimo programa galite susipažinti čia, o pristatymo transliacijos įrašą rasite čia.

Šaltinis: Klaster.lt

Scroll to Top