Perdegimas – kaip atsilaikyti nuolatinio streso akivaizdoje?

Šiais neramiais laikais perdegimas tampa vis dažnesnis reiškinys, galintis išties neigiamai paveikti įvairias gyvenimo sritis. Visgi kas tai sukelia? Kuo perdegimas pasireiškia ir ką galime daryti, kad jo išvengtume? 

Pandemija vienaip ar kitaip paveikė kiekvieno žmogaus gyvenimą – pakeitė gyvenimo ritmą, darbo pobūdį, dienotvarkę bei sukėlė ilgalaikį stresą. „Tai ženkliai padidino neapibrėžtumo pojūtį gyvenime ir matome, jog vis daugiau žmonių jaučia perdegimo simptomus, todėl kalbėti apie atsparumą, kaip savybę tvarkytis su gyvenime iškylančiais netikėtumais, pokyčiais ar nepasisekimais ir net gebėti augti tokiose neapibrėžtose sąlygose, yra labai svarbu“, – teigia Lietuvos socialinių inovacijų klasterio asmenybės atsparumo ugdymo programos lektorė Agnė Ivaškevičiūtė.

 

(Agnė Ivaškevičiūtė)

Kaip pasireiškia perdegimas ir kokios to priežastys?

Kun. Algirdas Toliatas, kalbėdamas apie perdegimo riziką teigia, jog kunigai yra gana pažeidžiami ir neretai su tuo susiduria, o priežasčių yra ne viena: „Iš kunigo tikimasi labai aukšto standarto – tiek moralinio, tiek intelektinio, tiek bendražmogiškojo. Kunigas turi būti pasiruošęs visiems padėti, suprasti ir paguosti 24 val. per parą. Tikimasi, kad jis visada bus geros nuotaikos ir gero elgesio pavyzdys bei turės atsakymus į visus klausimus. O žmonių susibūrimuose dažnai atsiduria dėmesio centre“, – apie kunigų kasdienybę pasakoja A. Toliatas pridurdamas, jog visa tai sukelia atskirties pojūtį net būnant tarp žmonių. „Esi tarp žmonių, bet vienas. Ne visada turi su kuo tiesiog bičiuliškai, nuoširdžiai išsikalbėti. Ne visada turi kam išsakyti savo abejones ir baimes, ne visada turi į ką atsiremti, kai ištinka rimta bėda ar krizė. Tokiu atveju labai lengva neturint šeimos pasiduoti vienai ar kitai priklausomybei.“


(Kun. Algirdas Toliatas)

„Lyderiams LT“ vadovas Dovaldas Kušlikis pastebi tendenciją, kurios taip ryškiai anksčiau nesimatė – stipriai suprastėjusi psichinė sveikata. „Net tų komandų vadovų, kurių organizacijos pasiekimai yra sėkmingi, psichinė sveikata yra suprastėjusi – susiduriama su padidėjusiu nerimu ir neužtikrintumo jausmu. Anksčiau galėdavome daugmaž prognozuoti ateitį, iš 10 sprendimų vadovas padarydavo 1 klaidą, o dabar vadovai susiduria su realybe, kad kas antras jų sprendimas gali būti klaidingas. Todėl pasitikėjimas savimi kaip lyderiu yra labai stipriai sumenkęs“, – pasakoja Dovaldas Kušlikis. Pašnekovas taip pat priduria, jog visiems lyderiams psichinės sveikatos stiprinimas turi būti toks pat svarbus kaip strategijų kūrimas, finansų pritraukimas ar pardavimų įgūdžiai.

D. Kušlikis dalinasi, jog iš jo aplinkos beveik kiekvienas yra susidūręs arba vis dar susiduria su perdegimu: „Pats perdegimas yra jau toli pažengusio proceso stadija. Kadangi dabar susiduriame su tokia realybe, jog turime priimti labai daug sprendimų savo gyvenime, dažnai jaučiame, kad visko yra per daug.“

 

(Dovaldas Kušlikis)

Vaistas perdegimui – suvokti, jog esame riboti

Kun. Algirdas Toliatas kaip vaistą perdegimui įvardija nuolankumo ugdymą: „Svarbu suvokti, kad esi tik žmogus ir tai, ką darai, darai iš Dievo malonės“. 

D. Kušlikis dalinasi: „Bet kokios problemos sprendimo principas – pripažinti, jog problema egzistuoja. Taip pat svarbu suprasti, kad esame riboti ir nesame visagaliai. Supratimas, jog negalime peraugti savo natūralaus tempo ir savo ribų, mano nuomone, yra vilties ir sveikatos ženklas. Netgi jei dirbame iš namų, turi išlikti tam tikra rutina: tarkim, aš visada baigiu darbą tam tikru metu, riboju savo laiką socialinėse medijose, skiriu pakankamai savo laiko ir energijos šeimai. Taip pat svarbu skirti laiko ir sau: miegui, tobulėjimui ar mėgiamai veiklai. Nustatyti šias ribas nėra labai paprasta, tai reikalauja pastangų. Jei nepripažinsime, kad esame riboti, perdegimas yra vienareikšmiškai garantuotas.“ Pašnekovas priduria, jog kiekvienam perdegimo priežastys gali būti skirtingos ir todėl svarbu pažvelgti giliau į save:  „Perdegimas gali būti tiek fizinis, kai mes per mažai miegame, prastai maitinamės ir mūsų kūnas silpsta, tiek dvasinis, kai imame jausti apatiją, nebejaučiame prasmės savo gyvenime, tiek emocinis, kai trūksta ryšio su žmonėmis, jaučiamės vieniši ar nereikalingi. Jei norime susitvarkyti su savimi, pirmiausia labai svarbu atpažinti, kuri vieta dega.“

Fizinis aktyvumas ir rūpestis sau

A. Toliatas pabrėžia, jog turime rūpintis savo kūnu: tinkamai maitintis, skirti laiko sportui ir poilsiui. „Poilsiui būtina skirti bent dieną per savaitę, o atostogoms bent mėnesį. Dažnai būna taip, kad žmogus tiek įsisuka buityje, kad dešimtis metų niekur neišvyksta, nes nesugeba paleisti ar atsiriboti nuo savo veiklų“, – teigia Algirdas Toliatas.

Kalbėdamas apie perdegimo prevenciją D. Kušlikis taip pat išskiria fizinį aktyvumą, kadangi jis gali būti kaip impulsas ir kitiems sveikiems įpročiams, o visa tai teigiamai paveikia visas gyvenimo sritis. „Jei einame sportuoti rytais, vakare jau tikriausiai turėsime mažiau energijos, todėl eisime miegoti anksčiau. Be to, dažnai žmonės, kurie pradeda sportuoti, ima ir sveikiau maitintis, atsiranda daugiau kokybiškos energijos ir darbas tampa produktyvesnis.“

Emocinis arba dvasinis perdegimas

Žinoma, sporto ne visada pakanka, ypač jei susiduriama su emociniu ar dvasiniu perdegimu. Kun. Algirdas Toliatas pataria atrasti šeimas, draugų grupes ar bendruomenes, kur jaučiamės saugiai ir galime leisti sau būti pažeidžiamiems ir silpniems. Taip pat svarbu puoselėti ir dvasinį gyvenimą asmenine malda ar skaitymu.

„Susiduriant su emociniu ar dvasiniu perdegimu, man asmeniškai, labai padeda malda ir santykis su Kūrėju – supratimas, kad virš manęs yra kažkas didesnis, kuriam aš rūpiu ir kuris suteiks man jėgų su visais sunkumai susitvarkyti“, – dalinasi D. Kušlikis. 

Agnė Ivaškevičiūtė, atsparumo ugdymo ir perdegimo prevencijos programos lektorė, netikintiems pataria kasdien skirti bent 15 minučių pabuvimui tyloje ir pailsėti nuo viso triukšmo, kuris ateina iš išorės.

Asmenybės atsparumo ugdymo ir perdegimo prevencijos programa

Šiame sudėtingame, nuolat besikeičiančiame, nežinomybės bei netikrumo kupiname, pandemijos paveiktame pasaulyje atsparumas tampa savybe, kurios ugdymas yra jau nebe pasirinkimas, o būtinybė. Atsparumas yra būtinas ne tik perdegimo prevencijai. Jis padeda sveikai gyventi ir prasmingai bei veiksmingai dirbti. Gera žinia – atsparumas yra išsiugdomas. Lietuvos socialinių inovacijų klasteris parengė praktinį seminarą, kuris įkvėps atsparumą ugdančiai gyvensenai bei suteiks konkrečių  praktinių patarimų, kaip to pasiekti. Seminaras yra vedamas remiantis Xpand Leadership Academy metodologija bei tinka visoms komandoms ar organizacijoms, siekiančioms užkirsti kelią perdegimui.

Plačiau apie seminarą skaitykite čia: https://www.lsik.lt/atsparumo-udgymo-programa/

Scroll to Top