Socialinių lyderių pusryčiuose: apie socialinių inovacijų visumą ir balansą

Kiekvieną ketvirtadienį aktyviausius ir progresyviai mąstančius socialinius lyderius galima sutikti virtualiuose Socialinių lyderių pusryčiuose. Čia diskutuojama socialiniam verslui artimomis temomis. Dviejų organizacijų – VšĮ Geri norai ir Lietuvos socialinio verslo asociacija, sukurta virtuali erdvė kartą per savaitę atsiveria žmonėms, kuriems rūpi socialinis verslas ir socialinės inovacijos, kurie ieško žinių ir bendrystės.

Socialinės inovacijos: veikti proaktyviai, bendradarbiauti ir kurti ilgalaikį socialinį poveikį

Vasario 25 d. asociacijos Lietuvos socialinių inovacijų klasteris narių organizacijų atstovės – dr. Vilma ATKOČIŪNIENĖ, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto profesorė, Kaimo plėtros administravimo studijų programos komiteto pirmininkė, dr. Aistė RAGAUSKAITĖ, Vytauto Didžiojo universiteto Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro Inovacijų rinkodaros specialistė, Gabija SKUČAITĖ, Socialinių mokslų kolegijos bendrakūrėja ir dalininkė, Akvilė ALAUSKAITĖ, Socialinių mokslų kolegijos Studijų programų vadovė, Strateginių partnerysčių vadovė, dėstytoja-fasilitatorė, dr. Audronė URMANAVIČIENĖ, Vilniaus Kolegijos Verslo vadybos fakulteto docentė ir Greta GRUODĖ, Vilniaus kolegijos Verslo inovacijų katedros vedėja, rytiniame socialinius lyderius pritraukiančiame renginyje diskutavo apie socialines inovacijas. Akademinės bendruomenės ir visuomenės veikėjos pristatė socialinių inovacijų sampratą, Lietuvos miesto ir regiono bendruomenėse sukurtų socialinių inovacijų geruosius pavyzdžius, pagrindė socialinio verslumo, atskirų visuomenės grupių bei sektorių įsitraukimo į socialinių inovacijų lauką svarbą, galimybes bei iššūkius.

Lietuvos socialinio verslo asociacijos vadovė Viktorija BRAŽIŪNAITĖ, sveikindama į renginį susirinkusius svečius ir klausytojus, pasidžiaugė, jog socialinio verslo įvairiapusiškame glūdi unikalus potencialas spręsti visuomenės iššūkius. Socialinio verslo ambasadorės nuomone, visuomenės vystymuisi reikšmingų rezultatų galime pasiekti pasitelkę technologines inovacijas, integravę skirtingus požiūrius ir į sprendimų priėmimą įtraukę įvairias visuomenės grupes.

Dr. Aistė RAGAUSKAITĖ teigiamai įvertino Lietuvoje pradedamo plėtoti socialinių inovacijų diskurso faktą. Mokslininkė pripažino įžvelgianti socialinės brandos požymius: nuo vien technologinių inovacijų plėtros ir pažangos – ne tik kalbomis ir moksliniais darbais, bet ir proaktyviu veikimu – žvilgsnį jau pamažu kreipiame į socialinių inovacijų potencialą.

Stengiantis įvardinti socialinius dalykus griežtomis sąvokomis, atsiranda nuomonių skirtumai dėl sąvokų įvairiaspalviškumo ir niuansų gausos. Nepaisant apibrėžimų įvairovės užsienio akademiniuose bei politiniuose diskursuose, esminės socialinių inovacijų struktūrinės dalys išlieka tokios pačios visais atvejais ir visose šalyse – „socialinės problemos“ ir „socialinis poveikis“. Inovatyvūs, tvarūs sprendimai, suformuluojami tarpsektorinės partnerystės aplinkoje išlaisvinus proaktyvų mąstymą, skirti socialinėms problemoms spręsti, kuriantys ilgalaikį socialinį poveikį yra tai, kas apibrėžia socialines inovacijas. Dr. A. RAGAUSKAITĖ atkreipė renginio dalyvių dėmesį, jog socialinių inovacijų nederėtų tapatinti su socialinėmis iniciatyvomis. Lietuvoje iš tikrųjų gausu socialinių iniciatyvų, kurios turi potencialą augti iki socialinės inovacijos. Tačiau dar turime nueiti atitinkamą pastangų kelio atkarpą formuojant vieningą supratimą apie socialines inovacijas Lietuvoje. Socialinio poveikio visuomenei ar atskiroms visuomenės grupėms ilgalaikiškumo ir tvarumo elementai yra tai, kuo pasižymi socialinė inovacija, o socialiniai ir organizaciniai santykiai turi būti atviri ir skatinantys bendradarbiavimą. Tik tarpsektorinio bendradarbiavimo ir sistemingos partnerystės sąlygomis gali reikštis proaktyvi įgalinanti elgsena bei drąsa prisiimti  atsakomybę. Reikia pripažinti, jog socialinės inovacijos yra tam tikras iššūkis. Jį priimti, rasti sprendimus bei esamoje situacijoje pasiekti maksimalius rezultatus reikalingi specifiniai elementai ir procesai:  stiprios partnerystės, inovatyvūs sprendimai, orientuoti į socialinių problemų sprendimą, socialinių inovatorių bei organizacijų, kurios veikia socialiniame lauke, proaktyvi įgalinanti elgseną.

Socialinių inovacijų veikėjai ir erdvės miestuose

Dr. Audronė URMANAVIČIENĖ kalbėjo apie Lietuvos ir užsienio šalių socialinių inovacijų pavyzdžius bei jų vystymosi erdves. Kadangi miestų ir regionų problemos yra savitos, saviti ir jų sprendimo būdai. Jei socialinėms inovacijoms vystytis yra reikalingas bendradarbiavimas ir veiksmų susiderinimas, tad pirmiausia reikalinga suburti bendruomenes ir suformuoti bendradarbiavimo tinklus. Miestuose besikuriančios miesto laboratorijos (angl. k. – city labs, social-labs, urban-living labs) skatina bendruomenių, vienijamų panašių interesų, išgyvenančių panašius socialinius iššūkius bei papildančių viena kitą savitomis kompetencijomis ir ištekliais, formavimąsi. Dr. A. URMANAVIČIENĖ, įvardijo bendradarbiavimo erdves miestuose, kurios žinomos kaip socialinių inovacijų pavyzdžiai ir kaip būtinos sąlygos socialinėms inovacijoms atsirasti – Miesto Laboratorija Vilniuje, Malmo bendruomenės platforma Švedijoje, Berlyno Helle Oase Vokietijoje. Anot docentės, tokių bendradarbiavimo erdvių kūrimuisi svarbus miesto valdžios palaikymas: šis sektorius iš kontroliuojančio ir nurodančio miesto bendruomenės vystymosi kryptį, turėtų tapti besimokančiu ir bendradarbiaujančiu su miesto bendruomene ir nevyriausybinėmis organizacijomis. 

Akvilė ALAUSKAITĖ aktyviai dalyvaujanti asociacijos Lietuvos socialinių inovacijų klasteris veikloje, pažymėjo, jog asociacija ir jos organizuojamos veiklos yra puikus tarpsektorinio bendradarbiavimo socialinėms inovacijoms kurti pavyzdys. A. ALAUSKAITĖ, remdamasi savo profesinės veiklos patirtimi akademinėje aplinkoje, pasiūlė įvairiapusiškiau pažvelgti į jaunimo kūrybinę raišką: akademinės miesto erdvės ir formatai transformuojasi taip, kad jauni žmonės, atvykę studijuoti, rastų ir patirtų save aplinkoje, skatinančioje kūrybiškumą ir patys būtų naujos ir kitokios aplinkos bei kultūros kūrėjai.

Gabija SKUČAITĖ renginio klausytojus paskatino įsiklausyti į Renesanso mąstytojo Francesco Patrizi citatą: „Išmintis – tai dalykų visuotinumo suvokimas.“ Kaip tai siejasi su socialinėmis inovacijomis ir laikmečiu, kuriame šiuo metu gyvename? Žmogus yra svarbus, bet ar individualumo skuboje nepamirštame visumos ir viso to, kas gyva aplink mus, su kuo mes, kaip bendruomenė, kaip žmonija esame susiję? „Taip, žmogus – tikrasis įvykių kūrėjas, šių dienų herojus. Bet jis tik visumos dalis. Yra galingesnių ir ilgalaikiškesnių formų – gamta, tradicijos, kosmosas, …“ – dalinosi savo plačiu požiūriu G. SKUČAITĖ.

Remiantis holistine perspektyva – kombinuojant intelektą ir socialumą, spontaniškumo momentą ir tvarumą, inovacijas ir tradicijas, Klaipėdoje kuriama gyvosios miesto infrastruktūros erdvė, kuri yra dar vienas sėkmingos socialiai inovatyvios minties realizavimo pavyzdys, kurio įgyvendinimui G. SKUČAITĖ skiria savo laiką ir energiją.

Inovatyvios ir proaktyvios Lietuvos regiono bendruomenės

Profesorė V. ATKOČIŪNIENĖ renginio klausytojus supažindino su mažiau žinomais, tačiau gyvybingais, aktyviais ir tvariais socialinių inovacijų pavyzdžiais Lietuvos kaimiškose vietovėse. Kaimo plėtros valdymo LEADER (oficialus pavadinimas – Liaison entre actions de development de l’economic  rurale; vertimas iš pranc. k. – Ryšiai tarp kaimo ekonomikos plėtros veiksmų) metodas, jo programinė galia, vietos veiklos grupėms padėjo sukurti paskatas regionuose išaugti bendruomeniniams verslams, eko gyvenvietėms, teminiams kaimams. Socialinių inovacijų diegimo praktikos regionuose galima pasimokyti iš Eičių (Tauragės r.) bei Tulpiakiemio kaimo (Ukmergės r.) bendruomenių arba palyginti socialinių inovacijų strategijas, kurias taikė Senolių, Paukščių ir Meniškas kaimai, suvienydami bendruomenes, apjungdami veiklai ir bendram tikslui. Naujausios socialinės inovacijos, vystomos regionuose yra trumposios maisto tiekimo grandinės, vietos maisto sistemos, kurios besąlygiškai pagrįstos partnerystės organizaciniais mechanizmais, socialiniu verslumu ir kūrybiškumu. Vardindama gerąsias regionuose įgyvendinamų socialinių inovacijų praktikas, kai darnus vystymas įgyvendinamas kultūrinės, socialinės ir gamtinės dimensijų integracijos pagrindu, profesorė V. ATKOČIŪNIENĖ pažymėjo, jog kartais žmonės vis dar tapatina socialinį ir bendruomeninį verslus su socialine įmone, kuri iš tikrųjų skiriasi savo paskirtimi: „socialinė įmonė turi tikslą kurti poveikį įmonės bendruomenei ir jos kultūrai, o socialinis ir bendruomeninis verslai – siekia kurti poveikį bendruomenei ar platesnei visuomenei.“

Dr. A. RAGAUSKAITĖ įšvardijo pagrindinius regionų iššūkius ir jų sprendimo galimybes: „dirbdami su kaimo bendruomenėmis, matome didelį potencialą, tačiau dažnai stokojama – specialių kompetencijų, vadybinių ir lyderystės įgūdžių. Manau, jog miesto ir kaimo bendruomenių partnerystės galėtų duoti gerų rezultatų. Beje – tik partnerysčių, susipažinimo ir pažinimo neužtenka. Reikalingas sinchroninis partnerių veikimas, sektorių bendradarbiavimas.“

Jaunimas – socialinio verslo bendrakūrėjai

Greta GRUODĖ ir A. ALAUSKAITĖ, pristatė įtraukias, jaunimo kūrybiškumą ir verslumą skatinančias akademines darbotvarkes ir besikuriančius organizacinius darinius mokslo ir studijų įstaigose. Tai ir kūrybiškumo stovyklos, ir verslumo akademijos, ir socialinio verslo idėjų generavimo renginiai, kuriuose studentai sprendžia tikrų organizacijų pateiktus tikrus atvejus ir iššūkius. Kokią realią naudą visuomenei, individualiam studentui ir verslui suteikia tarpsektorinis bendradarbiavimas ir studentų įtraukimas į sprendimų ir pasiūlymų generavimą iššūkį atsinešusiajai organizacijai? G. GRUODĖ pasidalino naujausiu Vilniaus kolegijos studentų darbu: komandos išanalizavo karantino laikotarpiu sustabdžiusių veiklą Vilniaus viešbučių patalpų panaudojimo alternatyvias galimybes. Pasiūlymai pateikti VšĮ „GO Vilnius“. „Ugdome verslumą ir kūrybiškumą įtraukdami studentus į praktines, realių organizacijų situacijas, o laukiamiems sprendimams keliami reikalavimai – tvarumas, ilgalaikiškumas, inovatyvumas – atitinka socialinio verslo ir socialiai atsakingo verslo principus“ – apie jaunimo verslumo ugdymo specifiką ir socialinių inovacijų integracijos prasmę ugdymo procese dalinosi G. GRUODĖ.

A. ALAUSKAITĖ, Socialinių mokslų kolegijos atstovė, akcentavo šios kolegijos organizuojamų projektų išskirtinumą: studentai bendradarbiaudami su dėstytojais, NVO sektoriaus ir verslo atstovais įgyja praktinių žinių patyriminiuose mokymuose, o verslumo ir kūrybiškumo kompetencijų ugdymas horizontaliai integruotas į visą ugdymo procesą. “Studentai, įgyję teorinių ir praktinių žinių, drąsiai imasi iniciatyvos kurti socialinį verslą. Studentams tai įdomu ir jie mato prasmę. Džiaugiamės, kad studentų ir dėstytojų bendrakūryba (naujų verslo idėjų kūrimas, plėtojimas ir naujų verslų įsteigimas) yra apdovanojami nacionaliniuose ir tarptautiniuose verslumo konkursuose. Kolegijos bendruomenė inicijuoja judėjimus, erdves ir formatus – kaip WeCreators ir VibeLift, kuriuose matyti bendrakūryboje besiskleidžiantis potencialas, gimstančios inovatyvios idėjos ir konkretūs praktiški sprendimai“ – pavyzdžiais dalinosi A. ALAUSKAITĖ.

Pradžių pradžios formulė: kalbėti(s) ir bendradarbiauti

Patirčių ir požiūrių apie socialines inovacijas apsikeitimo pusryčiai pabaigoje nuvilnijo tokiais atgarsiais: renginio dalyvis Renaldas KULIKAUSKAS, Klaipėdos bendruomenių asociacijos vadovas, įvardijo investicijų į technologines inovacijas ir viešojo sektoriaus efektyvumo rodiklių paradoksą, turintį didelę įtaką vienos iš socialinių inovacijų sričiai – dalies socialinių paslaugų perdavimui verslo ir NVO sektoriams: „Viešasis sektorius, faktiškai patyręs skaitmenizaciją ir procesų automatizavimą, turėtų demonstruoti pamatuojamus socialinių paslaugų teikimo funkcijos perdavimo verslo ir NVO sektoriams rezultatus. Vis dėlto viešąjį sektorių randame nekaičioje turinio prasme stadijoje – su sudėtingais paslaugų ir administraciniais procesais bei nemažėjančiu skaičiumi etatų, kurių išlaikymui yra skiriama neproporcingai didelė biudžeto dalis lyginant su šio sektoriaus veiklos efektyvumo rodikliais. Numatyta viešųjų paslaugų perdavimo verslui ir NVO dalis iki 2030 m. – 50 proc. Socialinio ir bendruomeninio verslų bei NVO pasirengimas perimti šias paslaugas akivaizdus ir progresuojantis, tačiau viešajame sektoriuje atitinkami procesai ir diskusijos susiderinimui nevyksta. Akivaizdu, jog socialinėms inovacijoms viešojo sektoriaus srityje taip pat yra erdvės ir potencialo pokyčiams.“

Kai kurie renginio klausytojai – socialinių inovacijų praktikai, išgirdę renginio viešnių kvietimą bendradarbiauti, pasibaigus renginiui, susisiekė ir pasidalino spręstinais jiems aktualiais iššūkiais. Galbūt kuris nors iš bendrakūrybos procese gimusių tvarių sprendimų ateityje pretenduoja tapti socialine inovacija? Girdint V. BRAŽIŪNAITĖS baigiamuosius renginio žodžius “Viskas prasideda nuo mūsų. Viską jau turime – talentingus ir darbščius žmones su puikiomis idėjomis – reikia tik vieni kitus palaikyti ir bendradarbiauti“, norėtųsi kada nors perskaityti ir tokią žinutę „o prisimenat, kažkada juk viskas prasidėjo nuo pusryčių …“. Tikimasi, jog renginių ciklas „Socialinių lyderių pusryčiai“ paskatins bendradarbiavimą tarp skirtingų sektorių ir padės atrasti sąjungininkų bei bendraminčių kuriant socialines inovacijas.

Straipsnio autorė – Dovilė Kriukelytė, sociologė, Asociacijos Lietuvos socialinių inovacijų klasteris Projektų ir socialinių iniciatyvų koordinatorė

Scroll to Top